2022 m.birželis
Siesikų pilis yra vienas
iš nedaugelio statinių Lietuvoje išlaikiusiu Renesanso epochos dvasią, aišku po
kelių pastato perstatymų. Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis ir XVI
amžiuje ji vaidino rezidencinės pilies vaidmenį. Turint omenyje tų dienų karingąjį
laikmetį, pilis atliko savo tiesioginę, tai yra gynybinę, paskirtį. Pilies
statinys turėjo du aukštus, buvo uždaro kiemo stačiakampio formos su 1
kvadratiniu ir 2 cilindriniais bokštais kampuose. Pilies gynybinės galios
sustiprinimui, tarsi pasaga aplink pilį, buvo iškastas gynybinis griovys, kuris
jungėsi su ežeru. Pilis atsidūrė tarsi saloje, kurios krantus, ko gero, jungė
pakeliamas tiltas. XVII-XVIII a. pilis nebeteko savo strateginės reikšmės,
aplink ją išdygo didelis parkas. Gynybinė pilis pradėjo panašėti į rūmus, vis
dar išlaikydama renesansinės pilies bruožus. Karolio XII švedų kariuomenė
pradėjusi karą prieš Abiejų Tautų Respubliką, 1704 m. Siesikų – Daumantų dvarą
nusiaubė ir padegė.
Prireikė ne vienerių metų
dvaro atstatymui, bet 1736 m. rūmai, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis,
atiteko kunigaikščiui Mykolui Antanui Radvilai (Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėja. Vedęs
Marcijoną Siesickytę tapo Polonečkos (Naugarduko vaivadija) valdytoju). Tačiau
jam mirus pasirodė, kad beveik visas jo turtas užstatytas, todėl dukters
Izabelės, kuri ištekėjo už kunigaikščio Tado Pranciškaus Oginskio, kraičiu
pasirūpino Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė. Taip Mykolo Antano Radvilos
praskolintas turtas, kartu su Siesikų dvarau buvo parduotas. 1745 m. dvarą
nusipirko Konstantinas Daugėla. XIX a. pradžioje pilis buvo atnaujinta pagal
Dominyko Daugėlos projektą.
Rūmai įgavo klasicistinių
bruožų, beliko tik du bokštai. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo
senomis kolekcijomis. Iki Pirmojo pasaulinio karo rūmų bibliotekoje buvo apie
5000 knygų bei rankraščių. Prieš dvaro nusavinimą prie didžiųjų rūmų stovėjo 9
švediškos patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo
metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m. Kaip Daugėlų
giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m. Po nusavinimo rūmai iškentėjo daug
pažeminimo. Po Antrojo pasaulinio karo rūmus pasisavino tarybinis ūkis, kurio vadovai
rūmuose atidarė mokyklą ir apgyvendino mokytojus bei ūkio darbininkus. Mokykla
rūmuose veikė iki 1952 m. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau – sandėliai.
Šiuo metu pilnai
restauruotas pirmas pilies aukštas, antrajame vykdomi tyrimai ir restauravimo
darbai. Lankytojai įleidžiami į abu aukštus ir turi galimybę susipažinti su
autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais.
https://sodybugidas.lt/tai/siesiku-pilis/
