2021 m. birželis
Zervynos,
vienas gražiausių Dzūkijos kaimų, garsėja savo sodybomis ir yra paskelbtas
architektūros paminklu. XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse archeologai rado 24
akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa
nuo pat seniausių laikų.
„Ūlos akies“ šaltinis - tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių. Jis lyg mažytis ežerėlis (duburio ilgis 4,4 m, plotis – 3,4 m) , kurio centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės maišomas smėlis. Apie šį šaltinį yra sakoma - „skaidrus kaip ašara“.
Aukštapelkės augmenija
Girių glūdumoje pasislėpęs etnografinis Musteikos kaimas, kuriame puoselėjamos dzūkiškosios bitininkystės tradicijos. Bitininkystės muziejaus šeimininkas Romas Norkūnas išsamiai papasakojo apie drevinę bitininkystę.
Toliau tęsiame kelionę į Česukų kaimą, kur lankome Merkinės piramidės, kryžių ir kupolo kompleksą – tikėjimo ir mistikos vietą.
Kelionę po unikalios gamtos ir senųjų dzūkų sodybų kraštą tęsiame Merkinėje, apipintą legendomis senosios Dzūkijos sostinę. Tai ir viena seniausių Lietuvos gyvenamų vietovių, garsios ir garbingos praeities miestas, buvęs žymus gynybinis, administracinis, prekybos ir švietimo centras. Įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje, didžiųjų to meto kelių iš Vilniaus į Krokuvą ir iš Kauno į Gardiną kryžkelėje. Pirmiausia kopsime į Merkinės piliakalnį, ant kurio XIV a. stovėjo lietuvių gynybinė pilis. Iš čia atsiveria nuostabi Merkio ir Nemuno santakos panorama, tapusi Dainavos krašto simboliu. Piliakalnis mena Merkinės pilį, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos mirtį Merkinėje 1648 m., Lietuvos partizanų įvykdytą Merkinės puolimą 1945 m. ir kitas šio krašto istorijas.
Lankomės pas juodosios keramikos meistrą Džiugą. Merkinės apylinkių kaimuose juodosios keramikos stebuklus kuria garsiausi juodosios keramikos meistrai Lietuvoje. Čia galima pamatyti seniausią Lietuvoje juodosios keramikos degimo krosnį, sužinoti, kaip žiedžiama puodynė ir pačiam pabandyti nužiesti ąsotį ar suraityti švilpynę.
