Kulautuvos pėsčiųjų takai

2020 m.gegužės 30 d.

Už 19 km nuo Kauno, Nemuno slėnyje, įsikūręs kurortas, paprastai apibūdinamas žodžiais: pušynas, ramybė ir tarpukario romantika. Tačiau pastaraisiais metais Kulautuvą aplanko vis daugiau aktyvaus poilsio mėgėjų. Čia atnaujintais pėsčiųjų takais galima žingsniuoti arba važiuoti dviračiu viena iš šešių skirtingų trasų- nuo 2,6 km iki 6 km ilgio.

Visi takai yra žiediniai – kur kelionę pradėsite, ten ir baigsite. Žygeivių laukia Dievų ir deivių slėnis su keturiomis įrengtomis poilsiavietėmis, jaukus Karnavės kaimas ant Nemuno kranto. Visas maršrutas kalvotas, vingiuoja smėlėtais pušynais, puikiai matosi Nemuno lankos. Panašių sveikatingumo takų Lietuvoje yra tik penki.

Naudinga žinoti, kad nuo Kulautuvos iki Raudondvario panemune nutiestas dviračių takas, tad turintys tvirtas kojas keliautojai tą pačią dieną aplanko abu miestelius.

Maždaug už pusės kilometro nuo tako pradžios ant karjero kranto įrengtas paplūdimys, kuris buvo įvertintas Mėlynosios vėliavos ženklu.

Istorikų teigimu, dabartinis miestelis susiformavo iš Jučionių ir Tamaros kaimų XIX a. pabaigoje. Tačiau čia gyventa daug seniau. Pirmąkart Kulautuva paminėta rašytiniuose šaltiniuose prieš daugiau nei 650 metų, miestelio apylinkėse rastas viduramžių sidabro dirbinių lobis.

Kulautuva buvo vienas iš gražiausių tarpukario Lietuvos kurortų. Čia medines vilas statėsi  Laikinosios sostinės aukštuomenė. Todėl siūlome pajausti XX a. pradžios atmosferą, pasivaikščioti pagrindine miestelio gatve - Akacijų alėja. Jos vardu pavadintas ir tarptautinis bardų festivalis, kasmet liepą į Kulautuvą sukviečiantis šimtus romantikų.

Patogiausia atvykti iki pėsčiųjų takų automobiliu, stovėjimas nemokamas.

 

 

 

 

  
 

 

 

 

 

 

 

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas

2020 m.gegužės 9 d.

Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį ir yra 8 kub. m tūrio. Visai čia pat, krūvomis guli išvartyti ir apipuvę išdžiuvėliai. Kai kurie vis dar stovi, tvirtai šaknimis įsikibę į žemę, bet jau yra pliki, nes regimai žuvę. Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų mišo vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti. Apie ketvirtadalį Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijos užima liaunais berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi bei samanų kupstais išvagota aukštapelkė. Tai be galo vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas, kurį išsaugoti yra viena svarbiausių rezervato paskirčių.

Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgę vietiniai Vaišvydavos gyventojai. Keliaudami Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku lankytojai gali pamatyti 150 metų seumo mišką, kuriame nuo lengviausio vėjelio supasi ir krebžda dangų remiančios storulės pušys. Pakelėje susikaupusius sausuolius, bei žvėrių pažeistus medžius gausiai nusėjusios kerpės ir medieną pūdantys grybai. Vietomis styro seni kelmai, o pro takelį retkarčiais praskuodžia laukiniai paukščiai ar žvėrys. 

Šaltinis: © dumu.lt